- trobapalaikė
- trobãpalaikė sf. (1) Užv prasta, menka troba: Tokias trobãpalaikes vers, liepa statyties būrė[je] DūnŽ. Ji pašalius apvalė; ta pati trobapalaikė kaip ne ta paliko Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.
trobapalaikė
Look at other dictionaries:
trobelpalaikė — sf. (1) žr. trobapalaikė: Tartum iš po žemės dygo vargingos naujakurių trobelpalaikės rš … Dictionary of the Lithuanian Language
trobpalaikė — sf. (1) I, trobpalaĩkė (2) KŽ žr. trobapalaikė … Dictionary of the Lithuanian Language
